“Nauja lietuviškų meilės romanų autorė Tyla Audroje rašo žaibo greičiu. Jos stalčiuje – net devynios per pandemiją parašytos istorijos.”
L.rytas.lt
APIE MANE
Esu trijų vaikų mama. Ir greičiausiai tokia pat, kaip ir visos kitos moterys. Ir jei jums galiu sukurti prabangų gyvenimą knygose, realybėje gyvenu kaip ir jūs. Praktikuoju agrojogą: kaip ir jūs turiu šiltnamį, daržą, sodą, gėlyną. Ir auginu pomidorų daigus ant palangių. Užsiimu šeimos užimtumo planavimu: puikiai žinau kas yra baleto pamokos, futbolas, plaukimas , dailusis čiuožimas, rankinis ir n kitokių dalykų ir kaip tai pasiekti per minimalų laiką po pamokų.
KAIP AŠ RAŠAU?
Rašymas man – tai didžiulis malonumas. Tai kaip noras valgyti ar gerti. Ir jei ilgai to nedarau, sugeba gerokai mane pakankinti. Istorijos gimsta švariose mintyse, įsiveržia su trenksmu į mano galvą. Pasilieku tik tas, kurios labai atkaklios ir neleidžia man jų pamiršti. Dažniausiai žinau tik jų pradžią ir kol neišguldau raštu tos pradžios, kaip ta istorija klostysis, net nenutuokiu. O tada belieka atsiriboti nuo aplinkos ausinėmis, kurios blokuoja aplinkos garsą ir panirti į istorijos rašymo malonumą. Ne, aš niekados nerašau puslapių ar žodžių kiekio. Nes pats rašymas – man šventė. Nesitikėkit mano istorijose kažko tokio, kas priklausytų būtent meilės romanų žanrui. Visos jos skirtingos, skirtingomis temomis, bet apie meilę. Rašyti galiu bet kur: namie, kieme, keliaujant, ar stovint ilgoje eilėje. Dalis mano istorijų parašytos telefone, ar laukiant dukros mašinoje. Nei vieta, nei laikas mano rašymui įtakos nedaro.
APIE KNYGAS
Sutikau – įsimylėjau – pasimylėjau – ištekėjau – ilgai ir laimingai, - tai ne man. Mano istorijose kunkuliuoja veiksmas, intrigos. Nes man tai įdomu. Kas lengvai pasiekiama - ne man. Jūs nerasite jose pievų, gatvių ir pagalvėlių aprašymo, norint praplėsti knygos puslapių kiekį. Man tai neįdomu skaityti, to aš ir nerašysiu. Man reikia veiksmo. Ir komplimentas, kad sugebėjau išlaikyti intrigą ir įtampą per tris knygas, man daug vertingesnis už visus kitus. Man patinka nedidelės paslaptys, leidžiančios jus klaidinti, vedžioti už nosies ir švelniai apgaudinėti. Ir labai patinka vienu sakiniu išmušti žinojimo pagrindą jums iš po kojų. O netikėta pabaiga mane intriguoja. Nesitikėkite mano knygose rasti silpnų veikėjų. Man patinka stiprios asmenybės. Augau tarp tokių moterų, gal tas įtakojo mano kūrybą. Stiprias moteris smagu kurti. Jos žino ko nori, moka to pasiekti ir tuo pasinaudoti, o jei tai apvilkti humoro rūbu, būna labai smagu rašyti. Stiprioms moterims reikia stiprių vyrų, kurie moka pasiekti tai, ko nori irgi. O ko daugiau reikia gerai intrigai?
Rašydama istorijas žinau, kad jas skaitys jaunos merginos. Ir kartais man atrodo, kad tose mano istorijose turi būti minimali žinutė, kad niekas už jas jų gyvenime nieko nepadarys. Pelenių gyvenime vienetai, o už savo laimę reikia pakovoti pačioms. Gal todėl mano merginos kovotojos už savo siekius, už savo laimę, už teisę būti savimi.